Trematodų iš Centrinės ir Rytų Europos duomenų bazė
Lithoglyphus moliuskų parazitai
Šis puslapis skirtas populiarinti žinias apie siurbikių tyrimus, atliekamus Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto P.B. Šivickio parazitologijos laboratorijoje. Pateikiami duomenys gali būti naudingi įvairių sričių specialistams savo darbe susiduriantiems su siurbikėmis.
Siurbikės – plačiai paplitę stuburinių parazitai, tarp kurių yra daug rūšių, turinčių medicininę, veterinarinę ir ūkinę reikšmę. Šios parazitinės kirmelės pasižymi sudėtingais gyvenimo ciklais su šeimininkų ir kartų kaita. Partenogenetinės lervos, parazituojančios moliuskuose, savo morfologija ryškiai skiriasi nuo suaugėlių, parazituojančių stuburiniuose. Moliuskus gana nesunku surinkti, be to, siurbikės pasižymi siauru specifiškumu jų atžvilgiu, todėl moliuskų parazitologinių tyrimų pagalba galima tiksliai inventorizuoti regiono siurbikių fauną ir spręsti apie stuburinių gyvūnų trematodozių paplitimą bei įvertinti ekosistemų būklę parazitologiniu požiūriu. Daugelio siurbikių rūšių yra aprašytos tik suaugusios, lytiškai subrendusios, kirmėlės. Ištirti tik labai nedidelės dalies trematodų rūšių gyvenimo ciklai ir lervinės formos. Iš kitos pusės, yra aprašyta nemažai cerkarijų (viena iš trematodų lervinių formų) kurių suaugėliai nežinomi, o filogenetinė padėtis neaiški, nežinoma net kuriai šeimai jas priskirti. Iki šiol žinios apie gyvenimo ciklus buvo gaunamos vykdant eksperimentus. Tai sudėtingas ir daug laiko užimantis darbas, kuris, deja, ne visada duoda adekvačius rezultatus. Laboratorinėmis sąlygomis nustatyti šeimininko-parazito ryšiai gali neatitikti (ir, kaip vėliau išaiškinama, neretai neatitinka) gamtoje egzistuojančių, o nežinant tikrų tarpinių ir galutinių šeimininkų, neįmanoma prognozuoti siurbikių populiacijų vystymosi dinamikos. Šiuolaikinių molekulinių metodų taikymas atvėrė naujas galimybes siurbikių įvairovės ir jų gyvenimo ciklų tyrimuose. DNR sekų nustatymas ir jų palyginimas, įtraukiant Genų Banko duomenis, leidžia neklystamai susieti įvairias siurbikių vystymosi stadijas ir įvertinti jų filogenetinius ryšius. Chromosomų rinkinių analizė padeda atskleisti tarprūšinę ir vidurūšinę įvairovę, kurios nerodo DNR sekų tyrimai, kaip kad poliploidinių rūšių ir populiacijų egzistavimas arba papildomų B chromosomų paplitimas populiacijose.
Nuorodos: